Eurojuste registruota Lietuvos byla prieš Austriją

Antradienį (2011-07-19) Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio Michailo Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus. Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra.

„Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis. Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB specialiosios paskirties būrys „Alfa“, kurį sudarė TSRS kariuomenės kariai, ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, tankais, šarvuočiais, kariniais automobiliais, tyčia puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti. Nors per 24 valandas Austrijos Respublikos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15 d. asmuo buvo paleistas. Atsižvelgdamos į įvykdytų nusikaltimų sunkumą ir šios bylos svarbą Lietuvos valstybei bei siekdamos išvengti panašių atvejų ateityje, Lietuvos institucijos kreipėsi į Eurojustą prašydamos padėti išsiaiškinti minėto sprendimo priežastis“, – Eurojusto kolegijos posėdžio metu sakė Lietuvos nacionalinė narė Laima Čekelienė.

Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys – yra atskira teisinė Europos Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir veikianti per nacionalinius narius arba/ ir kaip kolegija, kurios tikslai: skatinti ir gerinti kompetentingų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos valstybėse narėse koordinavimą; spartinti ir tobulinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, visų pirma padedant teikti tarpusavio tarptautinę teisinę pagalbą ir įgyvendinant prašymus dėl ekstradicijos; kitais būdais remti valstybių narių kompetentingas institucijas, kad jų atliekami ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas būtų veiksmingesni.

Kai bus gauti Austrijos atsakymai į pateiktus klausimus, situaciją apibendrins Eurojusto teisės skyrius. Tuomet, gautas apibendrinimas, jei to reikės, bus pateiktas Eurojusto Kolegijai, kuri gali pateikti teisiškai neprivalomą nuomonę dėl šio atvejo. Kolegijos nuomonė bus perduota atitinkamoms valstybėms narėms.

Generalinė prokuratūra: Austrijos sprendimai pakerta pasitikėjimą tarptautiniais susitarimais

Generalinė prokuratūra taip pat praneša, kad gavo Austrijos Respublikos Teisingumo ministerijos raštą, kuriame jie pateikia Rusijos piliečio M. Golovatovo paleidimo aplinkybes.

Pagrindiniais motyvais nurodomas įtarimų pagrįstumas sulaikytam piliečiui ir inkriminuojamos veikos individualizavimas jam:

„Kadangi nusikalstamos veikos, kurių pagrindu išduotas Europos arešto orderis, buvo įvykdytos 1991 metais, remiantis Austrijos išaiškinimu pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 32 straipsnį <…>, pritaikomi prieš pamatinio sprendimo įdiegimą galiojusios išdavimo įstatymo nuostatos. Taigi, pagal Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad skiriant suėmimą, turint tikslą asmenį išduoti, turi būti pakankamai pagrįstas įtarimas, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Pagal Austrijos įstatymus yra numatytas 48 valandų terminas, per kurį policijos suimtas asmuo turi būti pristatytas į teismo pagal kompetenciją teisėsaugos įstaigą. Kalbant apie minėtąjį terminą, tai maksimaliai leistinas laikas. Tačiau prokuratūra yra įpareigota, kiek įmanoma greičiau priimti sprendimą. Areštas turi būti panaikintas, jeigu spėjama, kad įtarimas padarius nusikaltimą nėra pakankamai pagrįstas. Konkrečiu atveju buvo nustatyti terminai bylos aplinkybėms papildyti, norint išvengti paleidimo į laisvę – nedelsiant“ (vertimas iš vokiečių kalbos).

Orderis anglų kalba buvo prieinamas nuo pat sulaikymo

Atkreiptinas dėmesys, jog 2010 m. spalio 18 d. M. Golovatovui išduotas Europos arešto orderis, jo vertimas anglų kalba Šengeno informacinėje sistemoje buvo prieinamas Austrijos pareigūnams visa apimtimi nuo pat asmens sulaikymo momento.

M. Golovatovo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str. (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) atitiko visus būtinus formaliuosius reikalavimus, jis nustatyta tvarka patvirtintas generalinio prokuroro pavaduotojo.

Pažymėtina, kad orderyje nurodyti tikslūs asmens ir jo atpažinimo duomenys, inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, Lietuvos teismo sprendimas, kurio pagrindu išduodamas Europos arešto orderis, nusikalstamos veikos apibūdinimas, veikos kvalifikavimas, nurodant atitinkamą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį ir bendrosios dalies straipsnį, kuris parodo įtariamo asmens vaidmenį, darant nusikalstamą veiką. Akcentuota, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos netaikomas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, nurodomos gręsiančių bausmių rūšys ir asmens, su kuriuo turi būti susisiekta dėl perdavimo praktinių priemonių, kontaktiniai duomenys.

„Mums nesuprantamas faktas, kodėl Austrijos prokurorai dėl sulaikyto asmens, kuriam galiojo Europos arešto orderis, nesikreipė į teismą prašydami skirti jam suėmimą ekstradicijos į Lietuvos Respubliką tikslu, nors pagal tarptautinius dokumentus turėjo pasielgti būtent taip. Mūsų turimais duomenimis, M. Golovatovas buvo tik laikinai sulaikytas oro uoste ir iš jo paleistas. Tokie Austrijos prokurorų sprendimai pakerta abipusį pasitikėjimą tarptautiniais susitarimais ir kelia abejonių dėl tinkamo Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktų taikymo“, – sako Lietuvos generalinis prokuroras Darius Valys.

Tik gavus pranešimą, kad Austrijos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnai prašo pateikti papildomą informaciją apie tai, kaip pasireiškė M. Golovatovo dalyvavimas jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme Lietuvos Respublikos prokurorai, kaip tai leidžia tarptautiniai aktai, nusiuntė pranešimą apie įtarimą lietuvių kalba užtikrindami, kad sutrumpintas variantas anglų kalba bus persiųstas neužilgo, o vertimas į vokiečių kalbą, kaip ir buvo prašyta, per kuo trumpiausią laiką.

Š. m. liepos 15 d. darbo dienos pabaigoje M. Golovatovui išduoto Europos arešto orderio vertimas į vokiečių kalbą faksu buvo išsiųstas Koreuburgo valstybinei prokuratūrai ir Austrijos Respublikos teisingumo ministerijai – dar nepraėjus 24 val. po M. Golovatovo sulaikymo oro uoste.

A. Ažubalis: siekis įvertinti Austrijos veiksmus yra ir kova už ES vertybes

Lietuva, reaguodama į skubotą Austrijos sprendimą paleisti suimtą įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, siekia kad visa Europos Sąjunga tinkamai įvertintų Austrijos veiksmus ir gerai išmoktų solidarumo stokos pamoką, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Vilniuje liepos 19 dieną surengtoje diskusijoje apie Lietuvos narystę ES.

„Suprantama, laikrodžio atgal neatsuksi, tačiau šiandienos Lietuvos uždaviniai yra pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Austrija ignoravo ES teisę, pasirūpinti, kad visoje Europos Sąjungos erdvėje būtų tinkamai įvertinti Austrijos veiksmai, ir užtikrinti, kad šią solidarumo stokos pamoką Europos Sąjunga gerai išmoktų“, – sakė ministras viešoje diskusijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: po 7 narystės metų – Europos vairo link“.

URM praneša, kad ministras pabrėžė, jog Lietuva aktyviai aiškinasi, ką Austrijos institucijos padarė ne taip, tačiau ilgus metus puoselėjama draugystė su šios šalies žmonėmis, neturi nukentėti.

„Darome klaidas, niekada jų nepamirštame, tačiau pasimokymas iš jų turi mus sustiprinti ir suartinti. Šiame kontekste Lietuvos intereso gynimas yra ir kova už Europos Sąjungą bei jos vertybes“, – teigė A. Ažubalis.

Pasak jo, visos ES partnerės jautrius ir svarbius klausimus turi spręsti preciziškai besilaikydamos tarptautinių teisės normų.

„Šį kartą Austrija to nepadarė. Bet po itin griežtos Lietuvos reakcijos, manau, kad bet kuri kita ES šalis, Austrija taip pat, kitą kartą elgsis daug atsargiau“, – sakė A. Ažubalis.

Jis tuo pačiu pabrėžė, jog po šio atvejo Lietuva turėtų dar intensyviau informuoti partnerius apie savo istoriją ir kainą, kurią teko sumokėti už nepriklausomybės atkūrimą.

„Šis nelaimingas atsitikimas turi sustiprinti mus. Negalime leisti, kad trečiųjų šalių įtaka silpnintų Europos Sąjungą“, – sakė ministras.

www.delfi.lt